Rakijavikas

18 10 2009

Visi miestai yra šlykštūs, prieš aštuoniasdešimt metų konstatavo Henry Milleris. Henry gyveno Niujorke ir Paryžiuje, tad bepigu jam. Reikia pamatyti moderniąją Skopję, kad suprastum, KOKIE šlykštūs miestai gali būti iš tikrųjų. Žvelgiant iš apačios, tai ne kas kita, kaip peraugęs Rietavas skurdžiausioje buvusios Jugoslavijos provincijoje. Iš trijų pusių miestą supantys kalnai neleidžia pasišalinti smogui, kurį be perstojo maitina armija senų Yugo, Ladų ir Maluchų be katalizatorių bei pora milžiniškų fabrikų. 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę bet kurioje miesto dalyje gali užuosti smalkes, lyg stovėtum prie kiauros krosnies. Dar neteko susidurti su jokia venerine liga, tad šis smogas kol kas yra įkyriausias dalykas mano gyvenime.

Taigi, vienintelis mano matytas miestas, šlykštesnis už Skopję, yra Narva Estijos-Rusijos pasienyje. Abu šie civilizacijos perlai yra panašūs sovietinio realizmo-laukinio kapitalizmo sinteze, nešančia savotišką eklektiką. Šalia šiukšlinos gatvės, kurią puošia keletas nuskurusių medelių, gali rasti čigono lūšną, besikaimynuojančią su žalio stiklo biurų pastatu. Stalinistiniai daugiabučiai glaudžiu žiedu supa net ir mažytį senamiestį, demonstruodami tikrą kaimiečio požiūrį į urbanistiką.

Per miestą teka upė Vardaras. Vardaro vardas senovės trakų kalba reiškė “juodas vanduo”, bet dabar jis yra šūdo spalvos, tad jautiesi lyg stovėdamas prie plataus, ilgo ir seklaus kanalizacijos rezervuaro. Miesto zoologijos sode ant betono gyvena leo depressicus ir alkani alkani hipopotamai. Palyginus su Skopje, Kauno zoosodas – tiesiog šlapias PETA funkcionieriaus sapnas. Svarbiausia – čia nebėra žirafų, taigi, nėra ir pikto žirafos patino Soluto… Šalia esantis parkas, atrodo, yra vienintelė maloni vieta prisėsti ir išgerti butelį alaus visame mieste, tereikia pataikyti į tą dalį, kurios dar neaneksavo klijus uostantys čigoniukai.

Kaip Rietavas peraugo į Fabijoniškes, galima puikiai pamatyti palypėjus šiek tiek aukščiau. Iš čia puikiai matosi ir pailgos rašalo dėmės formos miestas, ir jį dengiantys dūmai, ir pora įspūdingų kaminų. Bet kokia panorama jau pati savaime yra gražus reginys, todėl negali skųstis, bet miestas tikrai ne itin turi ką pasiūlyti. Fabijoniškės bent jau pasižymi geležine geležinio žmogaus sukurta tvarka, o Brosifas Tito veikiausiai buvo kiek švelnesnis.

Ne tai kad man šiuo metu labai rūpėtų kraštovaizdis. Dešimtą valandą ryto į mano duris pasibeldė Andžejus ir paklausė, ar noriu lipti į kalną. Ganėtinai pagiringas, miegojęs keturias valandas aš nelemtai sutikau. Sėdžiu vos kvėpuodamas. Nuo papilvės kyla keistas nebegalėjimo jausmas, kardinaliai bloga. Kristoferis jaučiasi panašiai, o poliakas, užaugęs Karpatuose, laksto aplinkui kaip kalnų ožys. Tai nepadeda, kaip ir jo polinkis rinktis trumpiausius stačiausius takus, tirpdanti saulė, iš vakaro gerta rakija bei ryškus geriamo vandens trūkumas.

– Pusiaukelė, – sako mūsų šerpas. – Aukštyn?

– Ne, ne, nebe… – išlemenu, ir tuo šiandienos kelionė baigta. Sunku prisipažinti, kad Vodno kalnas vis dėlto nugalėjo ir vien savo buvimu erzins mus dar mažiausiai kelias dienas, bet už nugaros alsuojanti ankstyva mirtis guodžiamai tapšnoja per petį.

Užuot stebėjęs miestą manau stebėti žmones. Žmones stebėti geriausia kai jie paveikti psichotropinių medžiagų. Kristoferiui, tam fuckin’ paddy bastard, jau dvidešimt šešeri ir tuoj bus septyneri. Jį galima vadinti Kristi, kas yra ganėtinai juokinga, bet niekuomet – Krisu. Pernelyg britiška. Visa savo esme jis yra mielas bachūras, kuriam nepatinka per daug gerti, veltis į konfliktus, gali sėdėti visą dieną apsikabinęs gitarą ir giedoti kažką ne visai į toną kiek spiegiančiu balsu. Baigė dailės akademiją, žurnalistikos kursus, dirbo banke, buvo Nigerijoje privalomam žaidimui su negriukais prieš porą metų. Gali ilgai šnekėti, kodėl gimtasis Deris yra ne Londonderis, o tikras Deris, kaip salose spaudžiama darbo klasė, gali šnekėti ir apie futbolą, ir apie bobas. Kaip bebūtų, jam tuoj dvidešimt septyneri, o jis neturi darbo, mašinos, šeimos ir namo bei aiškios vizijos, ką norėtų veikti, kai grįš į savo Severna Irska.

Visas egzistencializmas, kaip ir priklauso airiškai dūšiai, išsiveržia fontanu po keleto bokalų Skopsko. Grįžę į oficialų vakarėlį, arba antrąjį užėjimą ant rakijos, apie vidurnaktį, Andžejų randame užsiėmusį meksikiečių žudymu. Ant stalo po kriauše vis dar netvarka, o namą lenkiokas jau kiek aptvarkė – išnešė tuščius butelius, nuo spintelės virtuvėje nuvalė nežinia kieno paliktas amfetamino žymes, tad belieka išeiti parūkyti ir pribaigti paskutinį stikliuką vynuogių naminės.

Kvailos berniukų rūbinės šnekos liejosi upeliais. Kuriuo labiau verta pasitikėti – Siniša ar Gjoko, keliais balais vertinam Skopjės moteris, kas pirmas atsidurs Marijos lovoje – Kristoferis nežymiai laimi, nes jau spėjo pasibučiuoti su ja – ir kitas spamas. Kai Andžejus neištvėręs nuėjo miegoti, Kristoferiui buvo užduotas esminis klausimas – ar jam čia patinka? Atsakymas į tai – kėdžių spardymas ir mykimas.

For fuck’s sake, Kristi, tau tuoj dvidešimt septyneri, o tu vis dar nežinai, ką veiksi toliau…

Šito nereikėjo sakyti. Airio veidas trumpam pakeitė spalvą, rankos suėmė staltiesės kraštus ir visi buteliai, taurės, peleninės, cigarečių pakeliai, žiebtuvėliai, maisto likučiai, gyvas galas nuorūkų – viskas pabiro ant žemės. Fokusininkas sparčiu žingsniu nuėjo miegoti, o aš likau kieme vienas pabaigti cigaretę ir pamąstyti, kaip ironiška būtų baigti savo gyvenimą pasmaugtam airio šizofreniko Skopjės pakrašty.

Kartus suvokimas, kad visa tai veda prie to paties gyvenimo būdo, kaip ir bet kurie jaunimo mainai – alkoholizmas, kvailumas ir interkrušlumas – visgi negali sulaikyti girto erelio nuo kvailų šnekų, atsitiktinio snukiadaužio ir beprasmio sekso. Tenka nusiteikti, kad to ateinančius septynis mėnesius bus daug ne tik mano gyvenime, bet ir kiekviename šio namo kambaryje visomis kryptimis nuo manęs.

O vis dėlto, vis dėlto…

Sėdime su Andžejumi Vodno viršūnėje, traukiame Makedonsko Crveno iš litrinio plastmasinio butelio. Vyno mes užsitarnavome vien už tai, kad nepalikome šio reikalo ir po poros dienų, pabėgę iš pamokų, užlipome visus 1060 metrų. Už nugaros mums – 20 metrų aukščio kryžius, savotiškas didžiulis fuck‘as visiems albanams, naktį užsižiebiantis elektra ir primenantis, kad ši šalis, nors ir ant paties pakraščio, yra vis dar Vakarų civilizacijoje. Virš galvų sklando kalnų erelis, kurį matau pirmą kartą gyvenime. Aplinkui – kiti kalnai, seni ir raukšlėti, kai kurie dar žali, kiti jau snieguotom viršūnėm.

Dabar man dvi dienas skaudės kojas.

Ir vis dėlto Makedonija turi 280 saulėtų dienų per metus, įskaitant ir žiemą. Kioskelis šalia mūsų namo parduoda alkoholį po septintos vakaro, kas šioje šalyje yra visiškai nelogiškai draudžiama. Lenkas kepa skanius blynus ir savo kolekcijoje turi daug gerų keistų filmų. Mieste ką tik baigėsi vyno festivalis. Nuo čia netoli iki Sofijos, Prištinos, Belgrado ir Sarajevo, o šalies pietuose, mažose cerkvytėse ir vienuolijose, mūsų laukia dešimtame amžiuje tapytos ikonos. Ilja, barmenas ir naujas pažįstamas “Sopotsko” bare, sako, kad vien jas išvydus gali netikėtai ištikti orgazmas.

Reklama

Veiksmai

Information

5 responses

18 10 2009
mykolasjournalism

;) Liuks. Si karta, tikrai pasistengta.

19 10 2009
darijaevs

ok, u made my day. ačiū už pagerintą pirmadienį ne tik man, bet ir kambariokei, kuri vos ne išvažiavo į tavo projektą savanoriaut :)

19 10 2009
Monika

nu gerai gerai, labiausiai pradziugino dvi paskutines pastraipos :D o tai pradzioj galvojau – jetau, kaip leva.. net akyse ir smegenyse pilka nuo vaizdu aprasytu pasidare… gerai, kad realybe kartais ir padovanoja spalvu pilkumoj..:) nu tai laikykis, Tomai, gyvenk. prasyciau. :)

23 10 2009
Indre

Super, man labai patinka tavo stiliukas :) Geras busi VOICES zurnalistas, nusluostyk jiems nosis, Tomuk!
Ir aisku, man tiesiog kaifas skaityt, nes viskas: nuotaika, vietos, zmones, aplinka – iki kraujo pazistama ir sava.. ech, sakam Makedonija!

25 10 2009
Evelina

Nu ką galima pasakyti? :) Turbūt pakliuvai ten, kur reikėjo :D Neįsivaizduoju tavęs, tarkim, kokioj Prancūzijoj :D

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s




%d bloggers like this: